Krepšinio Akademijos treneris Andrius Ulčickas, lydimas krepšinio nuo jaunų dienų, treniruoja mažuosius krepšininkus jau penktus metus. Treneris nestokoja entuziazmo, produktyviai planuojasi  laiką, mokosi iš vis naujo iššūkio ir siekia geriausių rezultatų.

Kaip prasidėjo tavo kelionė su krepšinio sporto šaka?

Viskas prasidėjo trečioje klasėje nuo paprasto krepšinio būrelio mokykloje. Vėliau lankiau „Aisčių“ krepšinio mokyklą. Komandoje žaidžiau 8 metus, per kuriuos iškovojome daug puikių pergalių, buvome daugkartiniai KKML čempionato prizininkai, Lietuvos jaunių krepšinio sporto žaidynių vicečempionai, MKL ,,Olimpinės taurės“ bronzos laimėtojai, EYBL turnyruose pavyko iškovoti ne vieną medalį bei daug kitų puikių pergalių.

Smagiausi prisiminimai iš vaikystės, kurie susiję su krepšiniu?

Prisiminimų yra labai daug. Vieni smagiausių prisiminimų – dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose Tenerifėje, Ispanijoje ir rungtynės prieš Barselonos jaunimą. Visa arena palaikė mūsų komandą, nors buvome svečiai, tačiau atmosfera buvo lyg žaistume namų salėje su pilnomis tribūnomis lietuvių. Taip pat, įsimintinos rungtynės, kai prieš varžovus teko žaisti net penkis pratęsimus ir po jų iškovojome labai sunkią pergalę. Dar viena smagi patirtis bei prisiminimai yra išlikę iš Lietuvos jaunučių (U-16) rinktinės stovyklos ir žinoma, visas Kauno, Lietuvos bei EYBL svarbiausias čempionato rungtynes galima priskirti prie įsimintiniausių akimirkų krepšinyje.

Kas tave labiausiai žavi ir motyvuoja dirbti su vaikais?

Visas darbo procesas ir to proceso rezultatai, sportinės emocijos treniruotėse bei rungtynėse su mano auklėjamais jaunaisiais krepšininkais.

Esi ganėtinai užimtas treneris, treniruoji dvi rinktines, turi jaunesnių vaikų komandas ir dar studijuoji magistrą, kaip spėji „susisukti“ ir dar pasiruošti treniruotėms? Ar randi laiko laisvalaikiui ir kuo mėgsti užsiimti laisvu laiku?

Manau, kad svarbiausia planuotis laiką, laikytis savo plano ir stengtis kiekvieną dieną išnaudoti kuo produktyviau. Laisvalaikį labiausiai mėgstu leisti sportuodamas, žiūrėdamas įvairias krepšinio rungtynes ir pan.

Esi sukaupęs nemažai patirties dirbant su vaikais. Kokia patirtis tau yra pati geriausia ir naudingiausia?

Pati geriausia patirtis – kasdieniai iššūkiai ir nauji atradimai šiame darbe. Įvairios situacijos rungtynėse ir treniruotėse, darbas su skirtingo amžiaus vaikais, skirtingi žaidėjų charakteriai, gebėjimai, motyvacija bei daugelis kitų svarbių dalykų, nešvengiamai augina mus ne tik kaip trenerius, krepšininkus, bet ir kaip žmones, siekiančius aukštesnių tikslų.

Ką galėtum patarti vaikams, kad išlaikytų motyvaciją?

Daugumos jaunųjų krepšininkų svajonė – žaisti NBA ar Eurolygoje. Pasiekti aukščiausią lygį yra be galo sunku, jeigu trūksta motyvacijos dirbti, nes vien tik norėti – neužtenka. Motyvacija sportui, mokslams ar kitam pomėgiui kyla iš vidaus, dirbtinai jos nepakelsit, tačiau turint svajonę ir žinant pagrindinį tikslą, žingsnis po žingsnio, einant tikslo link ir vėliau pamačius sunkaus darbo rezultatus, motyvacija pakyla labai smarkiai ir tai padeda siekti aukščiausių rezultatų gyvenime.

Esant dabartinei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje, ko labiausiai pasiilgai būdamas krepšinio treneriu?

Bendravimo su žaidėjais, kontaktinių treniruočių, rungtynių, stovyklų bei, žinoma, įvairių turnyrų Lietuvoje ir užsienyje.

Dėkojame treneriui Andriui Ulčickui ir linkime neblėstančios motyvacijos bei pačių geriausių rezultatų!