Nuo vaikystės krepšinį žaidžiantis treneris Jaunius Davniukas, Krepšinio Akademijoje „Snaiperis“ dirbdamas džiaugiasi auklėtinio aktyvumu ir tobulėjimu. Nors esamas karantinas atlaisvino įprastą rutiną, tačiau treneris laukia kada vėl galės vykdyti treniruotes kontaktiniu būdu ir tobulėti su jaunaisiais krepšininkais.  

Jauniau, kaip prasidėjo tavo kelionė su krepšinio sporto šaka?

Kelionė prasidėjo, kai man buvo 10 metų. Buvau ganėtinai aktyvus vaikas, todėl tėvai nuvedė į krepšinio treniruotes, kuriose pamilau krepšinį. Moksleivių krepšinio lygoje žaidžiau su Utenos ir Panevėžio komandomis. Po MKL prisijungiau prie Utenos „Juventus“ ekipos ir ten praleidau du sezonus, toliau žaidžiau Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ dublerių komandoje, vėliau prisijungiau ir prie pagrindinės ekipos. Vėliau atstovavau Kauno „KTU“ klubui, Marijampoles „Sūduva-Mantinga 2“, Kauno „Atletas“ ir šiemet rungtyniauju Kazlų Rūdos „Ataka“ ekipoje. Kalbant apie aukščiausius pasiekimus – asmeninis pasiekimas būtų naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimas MKL pirmenybėse, o komandinis iškovotas su Utenos „Juventus“ komanda Baltijos krepšinio lygos ir Lietuvos krepšinio lygos trečiosios vietos.

Smagiausias prisiminimas iš vaikystės, kuris susijęs su krepšiniu?

Sunku išskirti vieną, tačiau visada vieni smagiausių prisiminimų yra iš kelionių į užsienyje vykusius krepšinio turnyrus.

Kodėl krepšinis tau tapo ypatingas?

Jau po pirmųjų treniruočių pajaučiau, kad man labai patinka žaisti krepšinį, o vėliau dar ir pradėjau domėtis viskuo kas susiję su krepšiniu. Taip krepšinis man tapo ypatingų žaidimu.

Kodėl pasirinkai tapti krepšinio treneriu?

Paskutinėse klasėse žinojau, jog norėčiau ateitį sieti su krepšiniu, šiame sporte turėjau daugiausiai patirties, todėl nusprendžiau toliau gilinti žinias šioje srityje ir tapti krepšinio treneriu.

• 

• 

Kas tave labiausiai žavi ir motyvuoja dirbant su jaunaisiais sportininkais?

Labiausiai žavi, jog vaikai visada turi be galo daug energijos, o man ją reikia nukreipti tikslinga kryptimi ir sudominti vaikus per krepšinį. Kiekvieno vaiko noras ir progresas žaidžiant krepšinį, nuolatinis tobulėjimas su kiekviena treniruote yra pagrindinis motyvatorius šiame darbe.

Kokia tavo didžiausia motyvacija sportuojant?

Pergalės. Suprantu, jog nesu aukščiausio lygio sportininkas ir juo nebetapsiu, tačiau krepšinis man teikią didžiulį malonumą, o tuo pačiu galiu puikiai praleisti laiką. Komandinės pergalės labiausiai prie to prisideda, suteikia puikių patirčių, išgyvenimų ir skatina tobulėti šiame sporte.

Krepšinio treneriu esi jau ne pirmus metus, žaidi krepšinio komandoje ir dar studijuoji magistrą, kaip viską spėji? Ar randi laiko laisvalaikiui ir kuo mėgsti užsiimti laisvu laiku?

Dabar viską spėju lengvai, nes dėl pandemijos daug veiklų atlikti tiesiog negaliu. Įprastoje rutinoje būdavo sunkiau rasti laisvo laiko, reikėdavo daug planuotis. Viską spėdavau, todėl tikrai negaliu skųstis. Nesiskundžiu, nes visada dariau tai ką mėgstu. Laisvalaikiu aplankau tėvus ir draugus, o namuose pasilepinu įprastomis ir mažiau aktyviomis veiklomis: serialai, filmai, knygos.

Esi sukaupęs nemažai patirties dirbant su vaikais, kokia patirtis tau yra pati geriausias ir naudingiausia?

Motyvuoti ir išlaikyti tuos pačius auklėtinius kelerius metus iš eilės, pritraukti vis naujų vaikų, nes tai rodo, jog jiems patinka mano organizuojamos treniruotės. Tai man leidžia suprasti, kad savo darbą atlieku gerai ir stengtis daryti dar geriau.

Gal atskleistum savo ateities planus  ar tikslus?

Tikslų turiu daug, tačiau šiuo metu vienas iš jų yra sėkmingai pabaigti magistro studijas Lietuvos sporto universitete.

Ką galėtum patarti vaikams, kad išlaikytų motyvaciją?

Vaikams dabar sunkus laikas, nes ir mokytis, ir sportuoti turi nuotoliniu būdu prie kompiuterio ekrano. Tikiu, jog jiems pritrūksta motyvacijos, tačiau savo auklėtiniams vis kartoju, jog turime likti namuose ir saugoti save, nes tik tokiu būdu greičiau grįšime į krepšinio sales.

Esant dabartinei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje, ko labiausiai pasiilgai būdamas krepšinio treneriu?

Tikriausiai, kaip ir visi treneriai, labai laukiu gyvų treniruočių krepšinio aikštelėje, įprastos dienos rutinos ir rungtynių.

Ačiū treneriui Jauniui Davniukui už atsakymus, linkime sėkmingai siekti savo tikslų bei greičiau susitikti su auklėtiniais krepšinio aikštelėje!