Liepos 4-13 dienomis Lietuvoje vykusiame merginų U18 Europos čempionato B divizione žaidė ir Lietuvos rinktinė, kurioje šį kartą turėjome ir mūsų Akademijos atstovų. Rinktinės trenerių štabe darbavosi Lukas Januškevičius ir Kajus Lapienis. Ypač sėkmingai čempionatą pradėjusios lietuvaitės nužengė iki pusfinalio, kur deja, bet suklupo pirmąjį sykį, o vėliau, rungtynėse dėl 3-osios vietos pripažino Kroatijos rinktinės pranašumą ir užėmė 4-ąją vietą. Pakalbinome mūsų trenerius ir paprašėme pasidalinti įspūdžiais bei patirtimi iš čempionato!

• 

• 

Treneris Lukas Januškevičius: „Į U18 merginų rinktinės trenerių štabą patekau gavęs pasiūlymą iš gerbiamos trenerės Rasos Kreivytės. Tai buvo neįkainojama patirtis dirbti kartu su trenere Jurgita Štreimikyte bei Rasa Kreivyte – iš jų galima pasisemti ne tik krepšinio žinių, bet ir gyvenimiškos išminties tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jaudulys lydėjo ne tik prieš pirmąją treniruotę, bet ir prieš kiekvienas rungtynes, ypač giedant Lietuvos himną. Atstovauti savo šaliai – kiekvieno lietuvio svajonė, o mes nors ir čempionate užėmėme 4-ąją vietą ir nepatekome į A divizioną, tačiau išmokome vertingų pamokų. Pralaimėjimas – skaudi patirtis, tačiau ne visi gali būti nugalėtojai. Ši kelionė suteikė daug žinių, įkvėpimo ir paskatino dar labiau tobulėti trenerio kelyje.”

• 

• 

Treneris Kajus Lapienis: „Į merginų U18 rinktinės trenerių štabą mane pakvietė Rasa Kreivytė, už ką esu jai labai dėkingas. Tai buvo didelis pasitikėjimas, o man – puiki galimybė augti ir tobulėti. Trenerių štabas buvo itin stiprus, todėl buvo garbė dirbti kartu su tokiomis asmenybėmis, kaip Europos čempionės Rasa Kreivytė ir Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Iš pradžių tikrai buvo jaudulio, bet tai buvo sveikas jaudulys – jis skatino geriau pasiruošti, daugiau domėtis ir įdėti maksimaliai pastangų. Dirbti su talentingomis žaidėjomis ir patyrusiu štabu – didelė garbė. Tačiau bendri čempionato įspūdžiai stiprūs ir dviprasmiški. Visi įdėjo daug darbo, komandai netrūko atsidavimo, tačiau galutinis rezultatas – ketvirta vieta B divizione, o tai paliko kartėlį. Apmaudžiai pralaimėjome Švedijai pusfinalyje, tad buvome arti finalo ir jautėsi, kad turėjome potencialo žengti toliau. Visgi, tai vertingos pamokos tiek merginoms, tiek mums, treneriams. Tad nors ir pagrindinio tikslo (iškopti į A divizioną) pasiekti nepavyko, iš sportinės ir profesinės pusės tai buvo naudinga patirtis – susipažinome su tarptautinio lygio reikalavimais, pamatėme, kur dar galime augti. Dabar svarbiausia, kad tai, ką išmokome virstų postūmiu tiek žaidėjoms, tiek mums patiems. Darbas rinktinėje – ne tik garbė, bet ir iššūkis. Džiaugiuosi galėjęs būti šio proceso dalimi. Tokios patirtys praturtina trenerį ne tik žiniomis, o suteikia ir daugybę patirties, bendradarbiaujant su komanda, kitais štabo nariais ir reaguojant į sunkias situacijas rungtynių metu. Visa tai – neįkainojama.”

• 

•