Nauris Baranauskas: „Sunkiu darbu ir pasitikėdamas savimi pasieksiu išsikeltus tikslus, nesvarbu kiek laiko tai užtruks“
Didžiulės motyvacijos nestinga kiekvienam Krepšinio Akademijos „Snaiperis“ trenerių komandos nariui, o taip pat ir rudenį prie komandos prisijungusiam treneriui Nauriui Baranauskui, kuris nuo vaikystės siekė savo tikslų. Treneris sako: „Krepšinis man suteikia malonumą ir motyvaciją siekti tikslų aikštelėje ir už jos ribų“.
Nauri, kaip prasidėjo tavo kelionė su krepšinio sporto šaka?
Aš augau Amerikoje, bet žinojau, koks populiarus krepšinis yra mano gimtinėje, Lietuvoje. Susidomėjau krepšiniu, o grįžęs norėjau išbandyti šią sporto šaką. Kai buvau aštuonerių, grįžome gyventi į Lietuvą. Tėtis nusivedė mane į pirmąją treniruotę, kur ir prasidėjo mano tikra meilė krepšiniui.
Pasidalink savo smagiausias prisiminimas iš vaikystės, kuris susijęs su krepšiniu.
Negalėčiau išskirti būtent vieno prisiminimo, tačiau galiu drąsiai teigti, kad krepšinio dėka susiradau daugybę draugų su kuriais artimas ryšys išliko iki dabar ir labai tikiuosi, kad visam gyvenimui.
Kodėl krepšinis tau tapo ypatingas?
Žaidžiant krepšinį arba tiesiog būdamas vienas salėje, treniruodamasis, atsiriboju nuo visų pašalinių dalykų ir problemų. Krepšinio žaidimas suteikia man malonumą ir motyvaciją siekti tikslų aikštelėje bei už jos ribų. Norėčiau dar paminėti, kad labai patinka visas tobulėjimo procesas, kiek detalių ir darbo į tai įeina, o šį procesą galima palyginti ir pritaikyti prie kitų dalykų gyvenime.
Kas tave labiausiai žavi ir motyvuoja dirbant su vaikais?
Pats didžiausias malonumas yra matyti vaikų progresą ir tobulėjimą, o žinojimas, kad aš prie to prisidėjau savo žiniomis ar patarimais, tai yra pati didžiausia motyvacija tą daryti dar geriau. Taip pat, laikui bėgant, žavi ryšys su auklėtiniais, ne tik kaip su žaidėjais, bet ir tampant draugais.
Kokia tavo didžiausia motyvacija sportuojant?
Mano didžiausia motyvacija yra įrodyti sau ir kitiems, kurie manimi netikėjo ar vis dar netiki, kad savo sunkiu darbu ir tikėjimu pasieksiu sau iškeltus tikslus ir nesvarbu kiek tai laiko užtruks ar prireiks darbo, bet niekada neleisiu niekam pasakyti, kad aš kažko negaliu ar esu vertas mažiau, nei kiti.
Tavo, kaip trenerio karjera prasidėjo visai neseniai, kodėl nusprendei tapti krepšinio treneriu? Kaip pavyko įsivažiuoti į naują rutiną? Kuo mėgsti užsiimti laisvu laiku?
Pasirinkimas tapti treneriu nebuvo sunkus, kadangi krepšinio sporto šaka domėjausi labiausiai ir žinojau, kad trenerio darbas bus labiausiai man teikiantis malonumą. Nuo pat pirmų treniruočių jaučiausi labai natūraliai ir lyg tai būčiau daręs ne pirmą kartą. Manau, tam įtaką daro ir mano patirtis sportuojant pačiam pas skirtingus trenerius nuo pat mažens, stebėjimas kaip jie elgdavosi su manim ar kitais vaikais. Mano laisvalaikis lygiai taip pat susijęs su krepšiniu, ar tai būtų žaidžiant, treniruojantis arba tiesiog domėjimasis įvairiausių pratimų arba varžybų analizėmis.
Gal atskleistum savo ateities planus ar tikslus?
Pirmiausia, sėkmingai pabaigti mokslus Lietuvos sporto universitete. Semtis kuo daugiau žinių iš kitų trenerių, kad pabaigus mokslus galėčiau sėkmingai dirbti toliau ir siekti tikslų su savo būsimais auklėtiniais. Taip pat, žiūrėsiu ar pasiteisins mano paties lūkesčiai krepšinio aikštelėje. Sėkmės atveju, stebėsiu kur mane tai nuves žaidėjo karjeroje.
Ką galėtum patarti vaikams, kad išlaikytų motyvaciją?
Tikėkit savimi kiekvieną dieną, kad ir kaip sunku viskas gali atrodyti, tačiau niekada nepasiduokit. Laikas sporto salėje arba vienam lauko aikštelėje yra geriausias užsiėmimas, kai daugiau nieko nesinori, visi erzina. Pasidavimas nėra išeitis, patys geriausi dalykai mums atsitinka tada, kai jau pradedame prarasti visas viltis. Mano patarimas yra tiesiog nepasiduoti, dirbti tol kol tai taps įpročiu.
Esant dabartinei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje, ko labiausiai pasiilgai būdamas krepšinio treneriu?
Labiausiai pasiilgau paprasčiausio bendravimo su vaikais treniruočių metu, per jas patirtų emocijų, taip pat ir bendravimo su savo kolegomis, kitais treneriais.
Vienas iš pirmųjų dalykų ką planuoji padaryti, kai tik baigsis visi karantino ribojimai?
Pirmas dalykas tikriausiai bus, kad pagaliau bus galima grįžti į darbus su savo auklėtiniais ir pratęsti tobulėjimo procesą įprastu tempu. Grįšime po labai ilgos pertraukos ir tikrai tikiuosi, jog vaikai per ją gerai pailsės ir trykš džiaugsmu pagaliau vėl susitikę krepšinio aikštelėje. Norėčiau palinkėti visiems vaikams šiuo metu išlikti aktyviems, kad grįžus atgal į sporto sales būtų lengviau siekti dar geresnės fizinės formos!
Labai dėkojame treneriui Nauriui Baranauskui už atsakymus ir linkime, kad toliau siektų savo tikslų bei greičiau galėtų įbėgti į krepšinio aikštelę su savo auklėtiniais!