Krepšinio Akademijos „Snaiperis“ treneris Tomas Mockus krepšinio trenerio karjerą pradėjo vos tik įstojęs studijuoti. Iki šiol save matęs ne žaidėjo pozicijoje, o šalia krepšinio aikštelės, džiaugiasi šiuo pasirinkimu, „man visada labiau patikdavo strateginis požiūris į varžybas negu to pildymas“, teigia T. Mockus.

Kaip prasidėjo tavo kelionė su krepšinio sporto šaka?

Krepšinį pradėjau žaisti nuo pirmos klasės. Puikiai atsimenu savo pirmąjį trenerį, kuris pakvietė mane treniruotis krepšinio. Nuo tada, treniruotė po treniruotės, vis labiau pradėjau mėgti krepšinį ir su juo užaugau.

Smagiausias prisiminimas iš vaikystės, kuris susijęs su krepšiniu?

Kai didžioji gyvenimo dalis yra susijusi su krepšiniu, tai sudėtinga išskirti tą smagiausią, bet visada su šypsena veide prisimenu stovyklas, kuriose kartais būdavo tikrai sunku, tačiau patirtis, draugai ir juokas tuos sunkumus persveria bei paverčia smagiausiais prisiminimais.

Kodėl krepšinis tau yra toks ypatingas?

Krepšinis mano gyvenime įsišaknijo labai giliai. Šio žaidimo dėka susipažinau su daugybę puikių asmenybių ir vis dar pažindinuosi. Manau, jog krepšinis yra tokia sporto šaka, kuri vienija žmones ir kiekvienam palieka labai daug ir puikių įspūdžių, patirčių, dėl to man jis yra toks nuostabus.

Kodėl nusprendei tapti krepšinio treneriu?

Būdamas penktoje klasėje pajutau ir supratau, kad nors man krepšinis labai patinka, tačiau save labiau matau ne pačioje aikštelėje, o už jos. Man visada labiau patikdavo strateginis požiūris į varžybas negu to pildymas, nors žinoma, į rankas kamuolį paimti niekada neatsisakau.

Kas tave labiausiai žavi ir motyvuoja dirbti su vaikais?

Būtų galima atrasti daugybę dalykų, tačiau labiausiai motyvuojantis ir žavintis dalykas – vaikų emocijos, patirtys ir tobulėjimas. Pats save puikiai prisimenu vaikystėje ir žinau tą gerą, smagų jausmą, kurį suteikia krepšinis. Noriu, kad tą džiaugsmą pajustų ir išgyventų kuo daugiau vaikų.  

Kokia tavo didžiausia motyvacija sportuojant?

Visiems yra gerai žinoma, kad sportas yra sveiko gyvenimo būdo  dalis. Tokio gyvenimo būdo pasirinkimas suteikia gerą savijautą ir tai labai motyvuoja kiekvieną dieną. Aišku, reikia nepamiršti, kad tai taip pat yra puikus bei prasmingas laikas su klasiokais, komandos nariais ir draugais.

Šiuo metu studijuoji ir dirbi, kaip spėji suderinti šiuos du dalykus? Ar randi laiko laisvalaikiui ir kuo mėgsti užsiimti laisvu laiku?

Šiuo metu esu įgijęs bakalauro diplomą ir planuoju pradėti magistrantūros studijas. Manau, jog žinių gilinimas krepšinio srityje turi būti nuolatinis procesas, nes krepšinis nėra pastovus, ramus, monotoniškas. Anaiptol,  jis yra labai platus bei nuolatos tobulėjantis žaidimas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Laiko užimtumas visada gali būti reguliuojamas, jei tik yra noro tą daryti, o jeigu veikla pačiam patinka tada viskas tampa paprasčiau ir dar maloniau.

Ar atskleistum savo ateities tikslus?

Į ateiti per daug nežiūriu, stengiuosi šią dieną išspausti maksimaliai, o planų, norų visada yra. Turiu tokį posakį, kuris dažnai pasitvirtina, „Tu planuoji, o Dievulis juokiasi“, negali žinoti, kaip iš tikrųjų bus rytoj, po mėnesio ar po metų.

Ką galėtum patarti vaikams, kad išlaikytų motyvaciją?

Tik labai stengdamiesi pasieksite tai ko norite, todėl nenustokite žaisti ir nenustokite svajoti. Taip ne tik išlaikysite motyvaciją, bet ir pasieksite savo tikslus!

Dėkojame treneriui už atsakymus, linkime tikslų pasiekimo, daug motyvacijos ir greičiau grįžti į krepšinio aikštelę!